Brolių ir seserų pykčius lemia tiek jų asmeninės savybės, tiek visos šeimos emocinė sveikata, įpročiai, bendravimo stilius.
Dažniausiai pykčiai tarp brolių ir seserų kyla, jeigu:
- Jie yra panašaus amžiaus;
- Jie yra tos pačios lyties;
- Jie yra ne to paties tėčio ar mamos;
- Jie yra gan panašūs, turi panašius hobius (tuomet konfliktai kyla dėl konkurencijos);
- „Vidurinysis“ vaikas gali jausti pyktį vyresnėliui ir pagrandukui, gaunantiems „kitokį“ tėvų dėmesį;
- Jei tėvai linkę kritikuoti vaikus, ypač jei pabrėžiamas brolio (sesers) pranašumas;
- Jeigu tėvai išsiskyrę, gyvena atskirai ir dėl rečiau matomo tėčio ar mamos dėmesio „reikia“ kovoti;
- „Sudėtingesnio“ charakterio vaikas yra nuolat lyginamas su „geriečiu“.
Leiskite vaikams išsiaiškinti patiems
Jeigu situacija nėra kritinė, vaikai nesimuša, nelaužo daiktų ir neklykia, leiskite jiems aiškintis patiems. Viena akimi, žinoma, stebėkite, esant reikalui patarkite abiem nusiraminti, atmosferai kaistant liepkite išsiskirstyti į atskirus kambarius.
Jeigu vaikams niekaip nepavyksta susitarti, jie nuolat pykstasi, tai įsikiškite, tačiau verdikto neskelbkite, o tiesiog moderuokite diskusiją. Abiejų klauskite tų pačių klausimų, tegul kiekvienas išsako savo mintis ir poziciją, tegul atvirai pasako, kaip jaučiasi ir pasiūlo galimą sprendimo būdą.
Jūsų užduotis skatinti vaikų pokalbį ir išlaikyti civilizuotą atmosferą, tačiau ne ieškoti ar (dar blogiau) primesti išeitį.
(Šaltinis: tėvų darželis)